Sudrėkusi izoliacija sukelia koroziją, skatina pelėsį ir didina šilumos nuostolius
Daugelio izoliacinių medžiagų struktūra leidžia joms kaupti drėgmę, pvz., putplastis ar mineralinė vata. Jei tokia izoliacija netinkamai sumontuojama, jų medžiagos struktūra praleidžia vandens garus, todėl anksčiau ar vėliau izoliacija pamažu sudrėksta. Statybos srityje skiriamos dvi kondensavimosi rūšys – konstrukcijos išorėje ir viduje.
Kondensavimasis išorėje
Kondensavimosi konstrukcijos išorėje lygį lemia skirtumas tarp medžiagos paviršiaus ir rasos taško susidarymo temperatūros. Tai, kiek kondensato vandens įsiskverbs į medžiagą (ir ar iš viso įsiskverbs), priklauso nuo aplinkos oro sąlygų ir statybinės medžiagos laidumo garams savybių bei jos vietos konstrukcijoje.
Izoliavus vidaus sieną pasikeičia konstrukcijos temperatūrinės savybės bei mūro džiūvimo po lietaus trukmė.
Kaip pastatų izoliacija sudrėksta?
Pastato konstrukcijoje kondensatas gali susidaryti dėl šilto oro konvekcijos (1) ir vandens garų difuzijos(2).
Žmonių naudojamose patalpose vandens garus išskiria žmonių kūnai, augalai, likutinė pastato drėgmė, gamybos procesai ar veikla virtuvėje, vonios kambaryje ir pan.
Konvekcijos sukeltos problemos kyla, kai šiltas ir drėgnas vidaus oras prasiskverbia į izoliacijos sluoksnį, jei garų plėvelės sluoksnis yra pažeistas, praradęs savo pradines savybes ar yra su defektais, arba jei kokybiško garų barjero iš viso nėra. Oras perneša garus, kurie kondensuojasi, kai tik izoliacijos sluoksnyje temperatūra pasiekia rasos tašką. Tuomet izoliacijoje pradeda kauptis drėgmė.
O pramonės įrenginiuose?
Dideli pramonės įrenginių ir aplinkos temperatūrų skirtumai sudaro puikias sąlygas susidaryti kondensatui. Jei įrenginių temperatūra yra žemesnė už aplinkos temperatūrą, didėja korozijos rizika. Įrenginio paviršius tampa palankus kondensato susidarymui, kai jo temperatūra tampa žemesnė už rasos taško susidarymo temperatūrą – tuomet ore esantys vandens garai kondensuojasi ant įrenginio paviršiaus.
Kai vandens garai prasiskverbia į izoliacijos sistemą, tarp izoliacijos ir konstrukcijos esanti drėgmė gali sukelti koroziją, kuri gali sukelti brangiai kainuojančių ekonominių ir saugos sumažėjimo padarinių. Korozija gali susidaryti ir dėl sistemos darbinės temperatūros – jei darbinė temperatūra yra 0–100 °C, sistemoje gali susidaryti vandens, o šiame temperatūros intervale korozijos sparta padvigubėja sulig kiekvienu temperatūros padidėjimu 15–20 °C. Koroziją spartina nuolatiniai temperatūros pokyčiai.
Dėl cheminės vandens sudėties pramonės įmonėse gali kilti problemų plieno ir nerūdijančio plieno objektams, nes dėl vietinės taršos ar net izoliacijos medžiagos išplovimo gali susidaryti rūgštis. Izoliacijos medžiaga gali išplauti ar sukoncentruoti chloridus.
Poveikis žmonėms ir įrangai
Negalima nuvertinti drėgnos izoliacijos sukeliamų pasekmių.
- Didelis neigiamas poveikis izoliacijos šiluminėms savybėms.
- Pavyzdžiui, ledo šiluminė varža yra 2,22 W/mK, o FOAMGLAS® T3+ – 0,036 W/mK,
- tai yra 61 didesnė.
- Grybeliai sudaro kenksmingas gyvenimo sąlygas.
- Vamzdžiai rūdija ir prakiūra, todėl patiriami ekonominiai nuostoliai, sumažėja sauga. Be to, protėkius sunku aptikti ir pašalinti.
- Išauga vėsinimo ar šildymo sąnaudos.
- Šalia drėgnos izoliacijos esančios metalinės konstrukcijos rūdija, todėl kyla grėsmė pastato stabilumui ir techninei įrangai.
- Didelį neigiamą poveikį patiria visa aplinka. Netinkamai pasirinkus izoliacines medžiagas gali tekti anksti renovuoti pastatą, išauga energijos, žaliavų ir darbo sąnaudos.
Didelė drėgmė
didelės problemos
Pastatuose, kur ilgai laikosi aukštas garų slėgis, pavyzdžiui, baseinuose ir vandens pramogų parkuose, o taip pat patalpose, kuriuose yra nuolatinė didelė drėgmė, pavyzdžiui, mokyklų klasėse, restoranų virtuvėse, skalbyklose, vyno rūsiuose, taip pat naftos perdirbimo, chemijos, popieriaus ir maisto pramonės įmonėse izoliacija turi būti labai sandari ir atspari garų difuzijai. Tik taip galima išvengti tarpsluoksnių kondensato susidarymo, kitų drėgmės keliamų problemų ir korozijos.
Taigi nėra labai paprasta tinkamai izoliuoti pastatus, kuriuose yra didelė santykinė drėgmė. Izoliacija turi būti montuojama labai atidžiai ir atsakingai, o įprastinės garams laidžios izoliacijos medžiagos negali patenkinti tokiems pastatams keliamų reikalavimų ir klientų lūkesčių.
Visiškas nelaidumas vandeniui
FOAMGLAS® putstiklio izoliacija yra visiškai nelaidi vandens garams. Ją sudaro hermetiškos uždaros stiklo akutės, kurios nepraleidžia vandens garų. Nėra garų difuzijos – nėra tarpsluoksnių kondensato. Todėl FOAMGLAS® putstiklio izoliacija išlieka sausa bet kokiomis sąlygomis ir padeda statyti pastatus su sveiku, tvariu ir efektyviai izoliuotu mikroklimatu bei įrengti saugias ir patikimas pramonės patalpas.
Dėl šių savybių FOAMGLAS® putstiklio izoliacija ypač tinka pastatams, kuriuose yra aukšta santykinė drėgmė.
FOAMGLAS® putstiklis yra šiek tiek šarminis, todėl iki minimumo sumažėja plieno rūdijimo sparta. FOAMGLAS® izoliacija yra išbandyta ir tinka naudoti su nerūdijančiu plienu. FOAMGLAS® izoliacija yra nelaidi ir nesugerianti.
FOAMGLAS® privalumai drėgnoje aplinkoje
- Nereikia garo barjero.
- Nesusidaro vidinis kondensatas – net ir aukštos santykinės drėgmės patalpose, todėl nenukenčia pastato konstrukcija ar pramonės įrenginiai.
- Izoliacija išlieka sausa tiek vasarą, tiek žiemą, todėl garantuojama tinkama šiluminė izoliacija, nepatiriama šilumos nuostolių.
- Šiluminės izoliacijos rodikliai išlieka nepakitę.
Konvekcija: medžiagos (dažniausiai oro ar skysčio) judėjimas, kurio metu ji plečiasi šildant arba traukiasi šaldant. Tokio ciklo metu medžiaga nuolat cirkuliuoja ir atiduoda šilumą.
Difuzija: savaiminis molekulių maišymasis laikui bėgant.
Korozija: natūralus medžiagos cheminis irimas jai reaguojant su aplinka, ypač metalų irimas dėl elektrocheminių reakcijų.
